čiuptelti

čiùptelti, -ia (-i), -ėjo žr. čiuptelėti: 1. Čiùptelk kraliką už sprando – bematant pastips Dkš. Kap čiùptelė[jo], néit pažaliavo ranka Kt. Kap čiuptelsiu, net iš marškinių išskrisi! Švnč. 2. prk. sutaisyti: Tas kalvis ką tik čiùptelia, tai pusėtinai ir ima Gs.